Vienas maloniausių reikaliukų floristui – visais metų laikais lankysi “savo” – tik jam vienam žinomas augimvietes gamtoje ir pasiskinti jų derliaus… šit ir muilinė guboja suklestėjo ir buvo aplankyta (atsiprašau, bet negaliu išduoti, kur mūsų kraštuose ji auga, kad nepridaugintumėme per daug, nes tai invazinis augalas ir jam nederėtų labai plisti)… kelias suvešėjusias šakas nuskyniau, tausoju savo augimvietę. Suradau nepretenzingą matinio stiklo, klasikinės formos vazą, kruopščiai, kiekvieną šakelytę brangindama, pamerkiau. Kaip jums šis bukietas? O koks skaniai salsvas ir lengvas kvapas, lyg pati vasaros popietė būtų trobon užėjusi. Kiekvieną vasarą laukiu gubojos pamerkimo meto. Mūsų lauko gėlių augintojai turėtų vėl susigrąžinti šį augalą į kolekcijas, kaip kontroliuojamo dauginimo egzempliorius, kirtus skynimui, o mes nepamirškime ypač vasaromis pamaloninti savo vazas , vazeles ir vazytes žiedeliu kitu iš pievų, laukų ar pakelių